Lietuviams Meksika dažniausia asocijuojasi su
telenovelėmis ir verkiančiomis marijomis. Tačiau retas žino
daugiau apie šios Lotynų Amerikos šalies tradicijas, todėl šiandien jums
siūlome susipažinti su Día de Muertos, Meksikoje švenčiamu trijų dienų festivaliu,
kurio spalvingumas ir išskirtinumas stebina visą pasaulį.
Kol Lietuvoje lapkričio 2-ąją minimos
Vėlinės, visų mirusiųjų pagerbimo šventė, Meksikoje, nuo spalio 30 iki
lapkričio 2 dienos švenčiama tokio paties pobūdžio diena, kuri yra vadinama Día de Muertos (liet. Mirusiųjų diena).
Ši šventė pradedama šeimos narių, artimųjų ir draugų susirinkimu, kad
prisimintų tuos, kurie jiems buvo brangūs ir kurie iškeliavo anapilin.
Meksikiečiai tiki, kad būtent šiomis dienomis mirusiųjų sielos sugrįžta į žemę.
Sugrįžtantiems mirusiems sutikti statomi altoriai, ant jų sudedamos
šventųjų nuotraukos (dažniausiai pačiame altoriaus viršuje). Taip pat prie
altoriaus dedamas pats skaniausias ir geriausias maistas: saldainiai, specialūs
pyragai (isp. pan de muerto), sezono vaisiai. Nepamirštami net tekilos
buteliai! Apatinėje altoriaus dalyje uždegamos žvakutės, padedamas nusiprausimo
dubenėlis, muilas bei rankšluostėlis, kad dvasia galėtų „atsigaivinti” prieš
įžengiant į altorių.
Per šią gražią minėjimo šventę yra naudojamos spalvingos kaukolės (isp. calaveras
de azúcar). Jos pridedamos prie altoriaus puošybos
elementų, tačiau yra pagamintos iš cukraus ir gali būti valgomos. Dauguma
meksikiečių naudoja šios kaukolės fragmentus, piešdami juos ant savo veido,
taip pagerbdami mirusiuosius. Neaplenkiamos ir kapinės, kur paliekamos
tradicinės kvapniosios gėlės – serenčiai.
Visas tris festivalio dienas žmonės Meksikos gatvėmis vaikšto spalvingai
apsirengę, imituodami vėlias, skamba dainos ir maldos, skanaujamos
vaišės. Tikima, kad mirusiųjų sielų sugrįžimas į žemę, altorių aplankymas
ir artimųjų maldų išgirdimas padeda gyviesiems susidoroti su savo žemiškomis
problemomis. Ši šventė dažniausiai sutinkama su humoristiniu tonu,
švenčiantiems prisiminus juokingus pasakojimus, anekdotus apie mirusiuosius bei
įsivaizduojant, kad jų sielos yra šalia, linksminasi kartu.
Simona Siniauskaitė
Kaip gražu. Galėtų ir pas mus būti kažkas panašaus, nes gedulingos puokštės , niūri nuotaika, sukelia nelabai malonius jausmus. Žinoma, kultūrų skirtumai čia svarbus faktorius, bet ar ne gražiau savo artimuosius prisiminti linksmoje atmosferoje.
ReplyDelete